vežimas

vežìmas sm. (2) RŽ, vežìmos ind. 1. R151, MŽ200, Sut, L, Š, Rtr, KŽ, DŽ¹, PolŽ¹170, Jrb, Als, KlvrŽ, Trk, Jdp → vežti 1: Rąstų vežìmas NdŽ. Anos vyras dirba pri akminų vežìmo Vvr. Gavo dešimtį litų už tą [v]andens vežìmą Pkl. Mat anie atskaito už pjovimą, už grėbimą, už vežìmą Lk. Ne dėl vežìmo [dovanų] laukiu, ale iš meilės Dglš. Yra mano kraiteliai pirtyj, po krosnia: geru keliu, geru keliu – katinui vežimas, o bloguoju, o bloguoju – mužikui nešimas (d.) Prng. Norėdamas atsilyginti už gerą vežimą [laivu], daviau kapitonui keletą brangių akmenų J.Balč. ^ Kokis kelias, tokis tavo bus ir vežimas Vlk. ║ Krž gabenimo važiuojamąja priemone laikas: Preina mėšlo vežìmas, o kurgi tą mėšlą dėsi? Alz. Šiandien pats rugių vežìmas Aln. Par dobilų vežìmą keldavom švintant Skr. Žiemos vežìmo malkos NdŽ. Dar̃ yra [šiaudų] prieg tvarto kūgis, dár pernykščio vežìmo Kpč. Vakar krautuvė[je] buvo ne vežìmo diena Mžš. ║ vienas važiavimas (ppr. su kroviniu): Vieną rikę šituo vežimù jau beigsim Prn. Kada grįžti su paskutiniu vežimù, tai tie užlindę už klojimo su viedru vandenio [aplieja mėšlavežio pabaigtuvėms] Grz. Kaip manai, Andriau, antru važiavimu spėsim dar po tiek paimti? Gerai būtų – per dieną du vežimai V.Bub. Pirmu vežimù parveža tų rugių ir tada ima tą gaspadorių nešt Azr. ║ prievolė ką nors vežti: Nuo [1905] revoliucijos metų tai vežìmą atleidė (mažiau bereikėdavo vežti rugių į dvarą) Mšk. Duodavo kaip ir prievolę išvežt po kiek metrų; ne teip daug miško buvo čia pas mum, nesunkus buvo vežìmas Skp. 2. DrskŽ, Alv, Mrc, Nm, Žr, Pln, Sdb, Ėr, Kp, Kpr, PnmR Apie berželio vidurį prasidėj[o] žmonių vežìmas Gs. Vežìmas kap buvo, ją išvežė Sibyriun, ir už ką – biedna Drsk. Pasiginčijau [varant į kolchozą], užsirašė į kningikę, būs vežìmas, įtrauks į sąrašus Kv. Tie vežìmai, tampymai sujaukė žmones, visi supiktė[jo] Kbr. Sūdna diena buvo, i gana: tas karas, tie vežìmai, tie bėgimai End. Į širdį įejo tas į Sibirą vežìmas, i senatvė[je] blūdija Rdn. Nereik galvoti aplei anus laikus: ir vežìmai, ir pešimai buvo, – ką tu padarysi Yl. Nerasdavo vienų, išveždavo kitus, sako, buvo uždėtas vežimo planas, turėjo išgabenti tiek ir tiek, niekur nedingsi rš. ║ trėmimo kampanija: Vežìmai buvo kas metai: buožės ir buožės Sug. Dabar nepasakysiu, mano brolį išvežė par pirmą vežìmą a par antrą: žinau, kad bulbes kasėm Mžš. Mane, kai paskutinis vežìmas buvo, tai išvežė Grš. Pirmutiniu vežimù buvo labai baisu – badas buvo Kpr. 3. col. vežami su savimi daiktai, važta: Sudėjau vežimą iš vakaro Gdr. Savo turi vežìmo, o da jos siuntinys [reikia nuvežti] Žl. | refl.: Prisikrovei, aš noru, ka mažiau to vežìmos būtų Krš. 4. SD¹59, R, R390, MŽ, MŽ526, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, K, L, LL157, Š, Rtr, FrnW, KŽ, PolŽ¹35, ŽŪŽ32, LKAI89, LTEXII198, Lc, Gsč, Kri, Plt, Jdr, Grd, Gr, Vdk, Šln, Slv, Nm, LKKXI165(Zt), Btrm, Pbr, Mlt, Sb, Skp, Jž, Dv, LMD(Pns, Vlk) ppr. arklių traukiama važiavimo priemonė, ratai: Vežimas dengtinis SD97. Vežimas didis SD¹62. Vežimas su vežėčiomis I. Ratai su lentelėm vadinas vežìmas arba tiesiog ratai Blnk. Gardinis vežìmas NdŽ. Plunksninis (spyruoklinis) vežìmas Smln. Dvisėdis vežìmas NdŽ. Dviratis vežìmas NdŽ. Vežìmuo visa ko reik: būna dvikinkiai i vienkinkiai vežìmai Kv. Porinis (dviem arkliais kinkytas) vežìmas NdŽ. Ketverinis (ketverto arklių traukiamas) vežìmas LKGI572. Kovos vežìmas NdŽ. Lenktynių vežìmas NdŽ. Šienvežis vežìmas NdŽ. Mėšlo (mėšlinis) vežìmas NdŽ. Gedulo vežìmas NdŽ. Iškilmių vežìmas NdŽ. Gerasis vežìmas Tlž, Rg. Į turgų važiavom su turgaus vežimù, int plunksnų kur buvo Klp. Čia vežìmas kaladomi vežt Kpč. Jis pasiuntė ilgą vežìmą su keliais vyrais paliepdamas ar su geru, ar su piktu abudu atgabent Jrk140. Tas prūso vežìmas, ką parvarė – tokias baisiai platus Sn. Tai buvo vežìmai, kur tik į bažnyčią ar sekmadieniams (sekmadieniais) į gimenis (gimines) važiuodavo Plšk. Vežìmo ratas DŽ¹. Tik vežìmo ratus darė iž aržuolo, ba jis sunkus medis Sn. Vežìmo ašis NdŽ. Vežìmo gardis NdŽ. Vežìmo rodiklis NdŽ. Iš aužuolo vežimùs daro Pgg. Eš padariau vežìmą, ašys geležinės Nmč. Koki buvo vežìmai: geležų nebuvo, medžiaginės ašys, atasajos, ratai be šinos Rod. Jaučių jungas jau buvo kap porinio vežìmo dišlius Dg. Kepalas būna kap vežìmo ratas Srj. Vežìmo tekinis nurietėjo, nebgal bepavažiuoti Pln. Vežìmo pryšakys išsinarino LKT 200(Plv). Įkinkyti į vežìmą NdŽ. Paprašėm arklio, pakinkė vežimañ– jau važiuosim in Juršiškius Eiš. Kad i senas tas arklys, tai vis vežìmą pavilktų Stak. Vežimù važiuoti KBI10. Tas vežìmų varinėjimas [vežant mėšlą] baisiai įsipyksta Alk. Vežìmų statymas (pastotės prievolė) NdŽ. Jaunoji sėdi vežimè kap karalienė LzŽ. Pilnas vežìmas giedorių prisėdęs Varn. Jis sėdos mano vežimè Dbč. Du kareiviai i mes keturi belaisviai važiavom į vieną vežìmą Plšk. Any itą berniuką ėmė vežimañ, atvežė ponop, ir ponu pasnaravijo, kad labai mudrus Lz. Prieg vežimì eiti žmogus Zt. Tai ką veži tam vežimè? Šlčn. Pasitaikydavo, atvažiuodė su vežimù žebrokai iš Smurgainių Grv. Aš iš vežìmo jau neišlipiau pati, mañ’ jau nukėlė Kp. Pašaliais, pakraščiais pristato tus vežìmus i eis į vidų melsties Akm. Reikia žiūrėt, kai ben kiek prasitrauks, išretės vežìmų [iš turgaus], tai tada tik išvažiuosi Slm. Vežìmas per baisų greitį lėkė, ir apvirtova Grš. Žmogus nuvažiavo medžian, ėmė ir inklimpo su vežimù Pls. Kap nuog kalno važiuoja, žmones už ienos vežìmą prilaiko Kpč. Bėga prieg vežìmi Rdš. Šieną vežimañ krauna ir kluonan kraulina Švn. Nešė vežìman [šiaudus] ir dėj[o] DrskŽ. O tvartai buvo ankšti: aš mečiau per duris laukan, o jis vežìman ir išmėžė Dg. Seniau gyvenom ant ūkės, duoną kaip brangino, grūdas nenulėkė, marška paklota buvo vežimañ Rk. Atkinkė arklį, pakinktus vežìman, viską vežìman, o pats nulėkė Klt. Varo [gyvulius] iš tvartų, ką randa, tą deda vežìmuosna Kpč. Dešim dvylika rikių į vežìmą sukraudavom Sutk. Žmonės ant vieno dvaro prikrovė vežimą dobilais ir, šienkartę ant prikrauto vežimo uždėję, bandė tą su virve pritraukti Kel1879,24. Žvejys ją (lapę) pamatęs apsistojo ir nulipęs nuo vežìmo už uodegos pirmiau[siai] nutvėręs apvertė, argi antras šonas nenuplikęs, po tam prasidžiugęs užpakaly savę an vežìmo užmetė Jrk38–39. Vežìmais vežėm tas budes (tiek daug buvo) Mrc. Reik tą pusgrašį kokiam svetimam žmogui nematant jo vežimo stebulėn įkišti (kad išgytų skaudulys) LMD(Klp). Švento Jono nakty užkelia vežìmą an dangčio Krns. Čigonų užvažiavo trys vežimai pas ūkinyką ir prašos naktigulto LTR (Brž). Jis gali tep padaryt, kad vežimas tik su lanku vienas važiuoja LMD(Grv). Mergyte mano, jaunoji mano, sėsk į mano vežìmą, į margą karietėlę Niem23. Stov žirgeliai pakinkyti, ant dvarelio pastatyti, jau čėsas, sesele, į vežìmą sėsti JV606. Da neišlipau nė iš vežìmo, jau krinta byra žalios rūtelės JV412. Ponia paguldė vežiman girtą poną ir parsivežė lūšnelėn LTR(Klt). Atsigrįžta, paglosto paglosto šeiminykas baroną – parvažiuoja namo, tai led iš vežìmo akmenį išima (ps.) Dg. Tie vežimai pilni maišų ir žmonių svetimų LTR(Skd). Ką man duosi, jei tu pagausi tiek žuvų, kad vežimu turėsi vežti? BsMtII77 (Ldvn). Todėl jau vežimùs, kaip reik, taisykite kožnas, ir su šakėms bei kabliais atbėkite greitai K.Donel. Kanūles su savo vežimais vis iki per ratų ašis į molį bei purvus nugrimzdo Kel1864,46. Aukštyn iškeltomis ienomis vežimai stovėjo vienas prie kito A.Vien. Sėdau vežimelin, vainikas nupuolė, išei (išeik), miela motinele, paduo (paduok) vainikelį LTR(Tvr). In vežimė̃lį sėdau, an pakopėlės stojau, oi ir papūtė šiaurus vėjelis, nupūtė vainikėlį DrskD172. Insėdau jauna ing vežimėlį, kap į gilų purvynėlį, kap prie erškėčių krūmeli LTR(Kb). Ir jis pakinkė savo vežimą ir ėmė savo žmones su savimi BB2Moz14,6. Šitai jis ateit kaip debesis, ir jo vežimai yra kaip šturmas BBJer4,13. Bet nebuvo jisai Helijošiumi anuo, kursai buvo užneštas ing dangų ugnies vežime DP23. Nes kelias ižg Nazareto ing Betlehem buvo tolimas, o keleiviai, gryni ir piktai apveizdėti, neturėjo nei vežimų, nei arklių, pėstomis ejo DP39. Pakinkykite tas karves vežiman Ch1Sam6,7. O dvasia tarė Filipop: prieik ir eik podraug su tuo vežimu Ch¹ApD8,29. Ir sugrįžo sėdėdamas ant vežimo savo, o skaitė Izajošių pranašą BtApD8,28. | Mergyte mano, jaunoji mano, sėsk į mano laivelį, į juodą vežimelį Brz. Išvydo jis labai didę daugybę žmonių…, kurie nešė liesvas ir vežimus ir šturmą (viršuje daužymą) pradėjo BB1Mak5,30. | prk.: Tūkstančiai, milijonai žmonių kasdien mokslo, technikos, apskritai civilizacijos vežimą pastumia į priekį rš. Ji jautėsi esanti ištrenkta iš įprastinių savo gyvenimo vėžių, kuriomis tiek metų palyginti ramiai ir laimingai riedėjo jos šeimos vežimas V.Aln. ^ Vyras be ūsų, ka vežimas be rodiklio LMD(Vlkv). Be vyro ūkis kaip vežimas be atasajų KrvP(Mrc). Eina, kaip bajorų vežimas važiuoja KrvP(Srv). Gedo kaip šlėktos vežimas per vestuves KrvP(Ndz). Ko purpsai kaip boba ant vežimo LTR(Šd). Važiuoji i važiuoji kaip į vežìmą įsisėdęs (greitai lekia gyvenimas) Pvn. Kad suka pilvą, kai vežìmas viduj važinėja Skr. Seka kaip kumeliukas paskui vežimą (sakoma apie įkyriai neatstojantį) Šk. Reikalingas kaip vežimo penktas ratas LMD(Rs). An kieno vežìmo sėdi, tam ir giesmę giedi Rdš. Kieno vežimè sėdi, to ir giesmę giedi Slnt; M. Kieno vežime (krėsle) sėdėsi (sėdi), to giesmę giedosi (giedok) B873. Daug su vežimu veža, o mažai nešte neša (kai ką nors nešančiam dar daugiau kraunama) Šk. Daug vežimu veža, bet dar daugiau ant pečių neša KrvP(Erž). Kodėl tiek mažai? – Daug su vežimù veža Snt. Jo kalbos ir į vežimą nesukrausi S.Dauk, Sch109 (Rg). Iš svetimo vežìmo nor purvynan Rod. Ko dūsauji, ar toli vežimą palikai? Sln. Ką vežimañ indeda, tą arklys veža Aln. Kas iš vežimo išpuolė, tai jau ir prapuolė LTR(Al). Viena kelio duobė visus vežimus laužo sp. Koks arklys, toks ir vežimas LTR(Auk). Kokiam vežimè gimei, tokiam i mirsi Trgn. Vasarą vežimais vežioja, žiemą saujelėmis išnešioja PPr54. Boba iš vežìmo – vežìmuo lengviau Pln. Vasarą gatavok šlajas, o žiemą – vežimą Dov. Visi tam pačiam vežimè važiuojam (visų vienokia padėtis) Trgn. Būtų tik vežimas – susirastų ir ratai kermošiun važiuoti KrvP (Mrc). Jei nemisliji gerai važiuoti, nesėsk nė į vežìmą (nenusiteikęs nepradėk darbo) End. Žiūrėk, berneli, kad tau vežìmas neužsidegt, kad pėsčias nepareitai namo su botagu (sakoma neklausančiam vyresniųjų patarimo) Dg. Važiuoja – ne vežimu, suka – ne dišliu, sugavo – ne žvėrį, peša – ne plunksnos, valgo – ne mėsa, meta žemėj – ne kaulas (tinklas ir žuvys) Lg. Įnešu glėbiu, neišvežu vežimu (dūmai) LTR. ║ prk. ratuose sėdintys žmonės: Ale veiza iš abejų pusių vežìmai į anus Kl. Tuojau jiems pritarė kiti, ir kelios dešimtys vežimų ėmė paskui juos traukti atsisveikinimo dainą LKXIX152. 5. R, R150, MŽ, MŽ199, N, J, FrnW, Jdr, Vvr, Slnt, Rdn, Klk, Žg, Lnkv, Slč, Krč, Rgv, PnmR, Mlt (mėšlo, šieno, javų ir kt.) prikrauti ratai: Vežìmas – prikrautas, o tušti – ratai Pst. Vežìmas, kap ką veži, – šieną ar javą – o kap tuščias, nieko nėr, tai tik ratuosna nuvažiav[o] LKT374 (Šlčn). Su deguto vežimù FrnS56. Kaži kas toks didelis praūžė kaip šieno vežìmas Všv. Vabalelis mažas, o smirda kaip šūdo vežìmas Tv. Vežimùs tokius kaip laivus liuob nukriaus Yl. Dailius nukraudavo vežimùs kaip pasakoj Sk. Kad ana nukrauna vežìmą kaip lydeką Grg. Vežimas kaip padabytas (gražiai sukrautas) Ilg. Šieno vežìmo pirmagalys nukrautas (kreivai) Ėr. Tokia kalvalelė buvo, bevežant šmūkšt sau tas vežìmo galas i nusmuko End. Kap pernai sukrovė [vaikinukas] vežìmą, ir pirminykas galvą kraipė Brt. Kur ne teip kalnai kokie, ne koki pelkė parvažiuoti, gerai didelius vežimùs nukriovė Als. Jei jau gerai nukrovei, vykusį vežìmą, ta juokdamos pardroši pasilipęs ant vežimù numie Bdr. Ar avižos būs pjaunamos, a miežiai pjaunamys, eisma pjauti, rišti, vežìmų krauti Krt. Trylekos metų aš jau vežimùs krioviau Žeml. Tę ma[n] reikėdavo vežimùs kraut – sunkus darbas Vl. Pilnos pievos dagių buvo, rankos prilenda, ka reik vežimùs krauti Tv. Mokėjau i meduką nestorą nukirsti, i vežìmą sukrauti Kltn. Aš eisiu basa į tuos vežimùs (vežimų krauti) Skr. Mažai jis ir tedirbo: vežìmą padėjo prikrauti Šl. Eidavai, grėbdavai i vežimùs mindavai Mšk. Katros vežimùs mynėm, duodavo rublį septyniasdešimt Jsv. Nelipu in vežìmo mint, bijau, kad galva nesisukt Klt. Jis čia vežìmą šieno mynęs ir, nugriuvęs nuo vežìmo, koją nuslaužė Kp. Gal sušilus vežimùs mynė, dėl to gi jauna, nuvežėm an daktarą – plaučių uždegimas Kpr. Prisimyniojau šieno vežìmą dum arkliais – nė iš vietos! Dr. Kas yr krovęs, davęs vežimus, juos daržinėj ant galo kimšęs – žino, kas reiškia, kuomet nuo žmogaus garuoja sp. Aš liuob pati į vežìmą paduoti, pati i mesiu, pati i žaginius statysiu Skd. Nei in vežìmo, nei paduot negaliu Dglš. Nugrėbsto tą vežìmą – nebyrės nė šiaudas! Ps. Vežìmą prykrovėm, kad arkliai trauka – iš padkavų kibirkštės leka Lkv. Sunkūs vežìmai arklį užpjauna Ds. Tas vežìmas posunkis tos duonelės prikrautas Varn. Vežìmas sunkus mano – tiek maišų! Gg. Toks pilnas vežìmas, kad ir klaiman nebelenda Dbk. Koks te vežìmas – pašiknin pasikišę [šieno] atvažiuoja Dkk. Nepilnas [paskutinis] vežìmas – neužderės an kitų metų (juok.) Švnč. Žardom, lig kitą vežìmą ataveža Jdp. Važiavo žmogus su šiaudų vežimù Varn. Su dviem vežìmais kūlių važiavom į Rygą Mšk. Ne su šieno vežimù – su žmonėm važiuoji! (įspėja vairuotoją) Mžš. Ejo keli vaikai basi ir važiavo vežìmas bobų, ir tos basos Dv. Šunys pradės loti, i pamatysma, kad atvažiuo[ja] pilnas vežìmas Užgavėnių žydų Kl. I vežimùs vežiau, arklį paskinkydavau (moteris vyriškus darbus dirbdavusi) Dglš. Kai baigdavo mėšlą vežt, tai paskutiniu vežimù išvažiuodavo apkaišytu arkliu Sk. Vežimùs veža veža, griauna griauna miltus Klt. Pavirto vežìmas šieno, tai subyrėjo kaip ir taboka (labai sausas) Slm. Kupsnas [šieno] sukrovėm vežìman i atsivežėm Klt. Dabar iškulsi, reiks pridžiauti, po vežìmą porinį apent prikriauti Žd. Žūst išvertė kieme tų medžių vežìmą Šts. Teip už viską i tykosi to užmokesnio, o tu misliji, ka tavie tujau atveš vežìmą i pakratys End. Pilnas turgus buvo grūdų: vežìmas py vežìmo Prk. Jam bekraunant vežìmą, išpuola iš tankynės kelios meškos, apipuola jo arklį ir sudrasko VoL327 (Jnšk). Bijodamas, kad linų iš vežimo neišvogtų, pririšęs arklį prie ratų, ė pats atsigulęs ant vežimo LTR(Km). Nepalik neišmesto vežimo ant nakties, kumelė neatsilsės LMD(Klov). Jei vežimas sugriuvo su javais ar šienu – varlę įkrovei LTR(VšR). Ana išmetė šieno vežimą be šakės, be grėblio, be priduotojo S.Dauk. Vežimai už užmokesnį ant vietos pagal didžiausį siūlymą ištaksavojami Kel1881,36(priedas). O tėvas vežė iš laukų rugius, vežimą po vežimo ritino į kluoną rš. Kalne rugelių tu negriebsi, lankoj vežimėlių tu nekrausi LLDII105(Vl). Tu pasilsėsi, mano mergele, žalio[je] lanko[je] grėbdama, vežimužiùs kraudama LB49. ^ Boba kai vežìmas (apie stambią moterį) Švnč. Karvė kai vežìmas eina telinga Klt. Turiu avį kaip vežimą nukrautą (didelę) Šts. Kaip vežimas nū galvos nuslinko LMD(Rs). Ieško kaip šieno vežime adatos LTR(Kp). Ateis ožka prie vežimo, šieno klaus, bet negaus KrvP. Ateis ožka prie vežimo, ale šieno neras (dar prireiks pagalbos tiems, su kuriais pykstiesi) Snt. Visą laiką teip gerai nepraeis, vieną kartą prieis ožka prie vežìmo (kam nors bus padarytas galas) Jnš. Ant kito rega vežimą, o ant savęs nė šapelio VP8. Ant kito matai šiaudą, ant savęs – nė vežimo KrvP(Ds). Ne didysis akmuo vežimą verčia – mažasis Sln. Mažas kęsas ir didelį vežimą apverta LTR(Plt). Niekas nežino, kas už šieno vežìmo Mrc, Kb. Ir šventas Jurgis ne su šieno vežimu atvažiuoja PPr38. Prigimimas – ne vežimas, neišversi PPr100(Trg). Davimas – ne vežimas, bile širdis gera LMD(Šl). Tas yr vežimas iškraunamas (išeitį galima rasti) Šts. Jei gimei arkliu, tai ir maus kamanas ir pavalkus an kaklo ir kinkys į vežimą LTR. Įsitaisė kokią naravistę, tai nė vežìmą veža, nė atgal eina (apie įnoringą žmoną) Antš. Daržinė atsidarė, vežìmas nuvirto (sakoma, kai išsižiojus valgis nuo šaukšto ar šakutės nukrinta) Lkv. 6. NdŽ, DŽ¹, Trk, Žg, Grz, Dgč, Bgs, Gdr, LKT208(Graž), Jrb ko nors kiekis, telpantis ratuose: Reikia atskirti: šieno (ne rugių) vežimas nuo vežimas šieno K.Būg. Trys pakėlimai – ir [pilnas] vežìmas Slk. Arklio tai čia trys vežìmai, kad arkliu vežant (apie traktoriaus priekabą) Kp. Dabar atgrūda mašiną [smėlio] – kokių trisdešimt vežìmų Brž. Šieno trisdešim vežìmų sušienavo Klt. Pripjauta, guli gal penki vežìmai, ir papterk tu jam uodegon, – lietus ir lietus Slk. Prigrėbstėm ne vežìmą, nu ale gerą pusvežimį [šieno] Alz. Kiek vežìmų rugių pripjovėt? Č. Miško prikirto apie dešimt vežìmų Krs. Ar paimsi iš lankos [šieną] vienu vežimu? Kp. Vežìmas [šieno] ar susdaris par visą pievą? Ktk. Gavau ažu šniūro, sako, keturius vežimùs dobilų Rk. Ar daug dar šieno miške liko? – Dar reikia būt keturiem vežimam Ėr. Duok man vežìmą mėšlo ir vežìmą anglių (ps.) DrskŽ. Sakė, po vežimui šiaudų dabar duos KlbIV86(Mlk). Tris vežimùs gero šieno gatavo davė Mžš. Kieno daugiau darbadienių, tam vežìmas šieno, o kieno mažiau, tam našta išmityt gyvuliam Alz. Ans mislijo, ka jau paims pusę vežìmo to šieno munie Sd. Ataveža dešimt vežìmų šieno iš tos pievos vis vis (visada) Svn. Du vežìmai dobilų buvo leista parsivežti iš dvaro Yl. Liuob kožną dieną reikėjo po keturis vežimùs atvežti į Sedą tų medžių Šts. Su karčia [priveržtą] vežìmą šiaudų atvežė Erž. Pirma parvežiau keturis vežimùs [šieno], o daba tik vėžuliukai tebūs Krž. Su pora vežìmų mėnesį atstumsi (mėnesiui užteks) Ds. Kad mat i pakratu – reikia gerų dešim vežìmų; be pakrato tai koronė Mžš. Reiks iškreikti kartais po dešimt vežìmų par dieną, kartais po mažiau, kaip kumet jau galėsi Bdr. Aplink dviej[ų] vežìmų mėšlo reikia Rod. Pečiai būdavo dideli, aukšti, pusę vežìmo malkų sukūrędavo PnmŽ. Tąsotės be darbo, vežìmas [malkų] možna sukapot Drsk. Kame tu šią naktį buvai, ka tu nenušukavai linų vežìmo Šts. Jei geri rugiai, du vežimù galėsi padžiauti [jaujoje] Všv. Seniau vežìmas žuvų tai tik trys rubliai [kainavo] Antr. Pusę lyto už vežimą žizdro [i](žvyro) duodavo Plšk. Pirkom didelį ąžuolą – dvidešim vežìmų malkų Žl. Starklizdis: ben vežìmas žabų prikrauta ir stovia an fermos galo Č. Javo pripilta [į magazinus] kokie šimtas vežìmų Pls. Iš saujos šieno pasidarė tokia didelė krūva, kaip vežimas paverstas LMD(Rz). Jis (amtmonas) prašė mane leisti išvesti alėją per mano pievą, žadėdamas man už tai duoti kasmet vežimą šieno LKVII370. O ižg vieno maišo sėklos, ant lauko išvežto, kiekas vežimų rugių namuosn suvežame DP297. | Ūsų [svainio] du glėbiu, barzdos vežimas NS543(Brž). Koks jo (žento) bagotumas, koks jo patogumas – du tarpai ūsų, barzdos vežimas Brž. ║ prk. didelis kiekis, daugybė: Ne vežìmą davė DŽ¹. Vežìmo neįvers NdŽ. Vaikų buvo vežìmas Ėr. Atradau didžiausią vežìmą knygų Šmn. Tų kvietkų priskabėm, vežìmais parvežėm Trk. Ot žuvelių buvo: būd[av]o, vis vežìmas žuvų ir vežìmas žuvų Dbč. Tie pelkininkai vežìmų vežìmais tų ropių (bulvių) pyvilks Prk. Strimelių buvo vežìmais vežìmais, iš Latvijos atvežė Akm. Vežìmais verčia malūnan grūdus Klt. Žuvų vežìmais stovi i stovi [turguje] Kli. O to, kas nereikalinga, tai jis lyg kleketas priplepa pilną vežìmą Kt. Velniškai juokinga motriška – tos rodos vežìmais End. ^ Akės[e] ta nė penkių nepaskaito, o už akių vežimą krauna LTR(Krp). Ką išgirdęs ne tuojau vežimą priskelk prš. Kalbos vežimais, o naudos už grašį S.Dauk. Darbo būtų vežimas, bet darbininkų kaip višta primyžo KrvP. ║ ratų ar rogių turinys, krovinys: Dykoms daug lengviau važiuoti kaip su vežimu Žd. Kad reikia vežìmai vežt, tai uždedi priekį [ant rogių] tokį sukaltą, tada pakrauni vežìmą PnmR. Pabėgtinės ragės, ne vežimo vežamos, y[ra] lengvios Šts. | Kitą kartą vyrai su kestėms liuob vežimùs suneš Dr. ^ Kieno ratai, to ir vežimas LTA(Žg). 7. traukinys: Ir gariniai vežimai pusnynuose įstrigo Kel1852,12. Garinis vežimas be jokių kitų vežimų su didžiu greitumu parlėkdamas aną trūkį pavijo Kel1864,88. Tenai šventomis dienomis nei joks gelžkelio vežimas nebėga, nei joks pustas (paštas) neit Kel1879,174. ║ traukinio vagonas: Kas sykį, kad trūkys išbėga, vis ilga eilė vežimų prie kits kito prikabinama Kel1853,139. Bet vežimai, žmones vežantieji, yra pagal gražumą trejopi, būtent: vežimai pirmosios, antrosios bei trečiosios klasės Kel1853,139. 8. KI171, BzF197, NdŽ, FrnW, Sn žvaigždynas iš septynių žvaigždžių dangaus šiaurėje, Grįžulo ratai: Daug žvaizdžių yr vežìmas su diceliu Klp. Vežìmas nakčia ir sutemus pasirodo Brb. Vakare jau vežìmas čia šone, o ryte, pažiūrėk, – jau šičionai Vlk. Stovi keturios žvaigždės ir maniežius, šaukias – vežìmas Ign. Toji [žvaigždė] stovi šiaurėje netoli nuo vežimo arba Grįžo rato Kel1862,144. 9. DŽ, NdŽ, FrnW, Mtl, Akm, Brs toks kortų žaidimas: Vežìmą grojam ir šešiasdešim Nmč. Verčiau surėžkim vežimą Žem. ║ šio kortų žaidimo pralaimėjimas: Aštuntas vežìmas prisirašės Krš. Jau tu turbūt vežimą dabar tai jau tikrai gausi Šlv.

◊ į vežìmą sė́sti eiti už vyro, tekėti: Tos mergučės dar į vežìmą nesė́da, spės apsirėdyt Skr.

perkū́no vežìmas Pn juodas audros debesis: Šviesėjančiu dangaus skliautu nudardėjo paskutinis perkūno vežimas rš.

vežìmą skáldyti (priskáldyti Lkv, priskélti) iš ãdatos (iš degtùko, iš šãpo Žg) labai išpūsti: Ne, ir mano nervai ne geležiniai, ir negaliu pakęsti, kai iš adatos skaldo vežimą V.Bub. Piktas žmogus iš adatos vežimą priskaldo D167psl. Iš adatos vežimą priskaldo VP19, KlvK109, RD213. Boboms daug nereik: iš ãdatos vežìmą priskáldo Rdn. Žmonės iš degtùko vežìmą prìskelia Jnš. Tu vis iš degtùko vežìmą priskáldai Kp.

vežìmais (vežimù) neišvèši (neišvèžtum) labai daug: Knygų tų jų – vežìmais neišvèši LKKXIII138(Grv). Vežimù neišvežtum – kad prejo žmonių! Ds.

[nórs] vežìmą (vežimù Lš, vežìmais) vèžk labai daug: Pirmu buvo skundžiai [prekių], daba nórs vežìmą vèžk Ms. Riešutų – tai nors vežimu vežk A.Vien. Agurklų priaugo, nórs vežìmais vèžk Krš.

\ vežimas; antvežimas; apvežimas; atvežimas; davežimas; įvežimas; išvežimas; nuvežimas; pavežimas; parvežimas; pervežimas; pravežimas; privežimas; suvežimas; užvežimas